Ši svetainės dalis yra skirta antžeminės televizijos DVB-T (Ang. Digital Video Broadcasting – Terrestrial) diegimui Lietuvoje. Čia sužinosi kaip žiūrėti nemokamus ir koduotus kanalus. Jeigu norite daugiau sužinoti apie antžeminės televizijos standartą, spauskite čia.

Tuo tarpu šiame puslapyje pateikiame svarbiausią informaciją apie tai:

Kaip atsirado ir vystėsi skaitmeninės televizijos standartai Lietuvoje.
Kokia įranga reikalinga skaitmeninės antžeminės televizijos žiūrėjimui.
Kaip žiūrėti skaitmeninę DVB-T televiziją namuose.
Kaip žiūrėti skaitmeninę DVB-T televiziją be televizoriaus.

 

Skaitmeninės TV siųstuvų žemėlapis

NEMOKAMŲ (NEKODUOTŲ) SKAITMENINIŲ KANALŲ ŽIŪRĖJIMAS

2012 m. pabaigoje Lietuvoje buvo išjungta analoginė TV. Ją pakeitė naujos kartos skaitmeninė televizija kurios žiūrėjimui reikalingas tam pritaikytas televizorius (palaikantis DVB-T MPEG-4 standartą) arba specialus priedėlis padedantis atpažinti ir atkoduoti skaitmeninį signalą naudojant seną televizorių.

Kur ir kokiais kanalais matoma iki 14 nemokamų (iki 12 lietuviškų ir iki 2 užsienyje ruoštų) TV programų per skaitmeninę antžeminę TV?

Nemokami DVB-T Kanalai transliuojami lietuvoje

Šiuo metu veikia 4 nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinklai. Čia pateikiamas nemokamų kanalų sąrašas bei tv dažniai jiems žiūrėti.

Televizijos kanalas (dažnis, MHz) Siuntimo Stotis – LRT Tinklas
21 (474,0) Jurbarkas, Kalvarija, Kaunas, Marijampolė, Kėdainiai, Jonava, Šakiai
26 (514,0) Raseiniai
29 (538,0) Klaipėda, Laukuva, Mažeikiai, Nida, Plungė, Skuodas, Švėkšna, Tauragė, Telšiai
32 (562,0) Biržai, Panevėžys, Rokiškis, Ukmergė, Viešintos
34 (578,0) Joniškis, N. Akmenė, Šiauliai
35 (586,0) Ignalina, Švenčionys, Visaginas, Utena
40 (626,0) Alytus, Druskininkai, Lazdijai, Varėna
48 (690,0) Dieveniškės, Molėtai, Šalčininkai, Vilnius

LRT TELEVIZIJA HD, LRT TELEVIZIJA, LRT KULTŪRA HD, LRT KULTŪRA

Televizijos kanalas (dažnis, MHz) Siuntimo Stotis – LRTC1
22 (482,0) Joniškis, N. Akmenė, Raseiniai, Šiauliai
28 (530,0) Ignalina, Švenčionys, Visaginas, Utena
29 (538,0) Kėdainiai, Panevėžys
44 (658,0) Jurbarkas, Kalvarija, Kaunas, Marijampolė
47 (682,0) Alytus, Druskininkai, Lazdijai, Varėna
49 (698,0) Biržai, Rokiškis, Ukmergė, Viešintos
57 (762,0) Molėtai, Šalčininkai, Vilnius
60 (786,0) Klaipėda, Laukuva, Mažeikiai, Nida, Plungė, Skuodas, Švėkšna, Tauragė, Telšiai

Nekoduotos programos: LNK, TV6, BTV, TV3, Delfi TV, Info TV, Liuks!, TV1, TV8, Lietuvos rytas.tv

Televizijos kanalas (dažnis, MHz) Siuntimo Stotis – TELIA1
30 (546,0) Alytus
36 (594,0) Biržai, Panevėžys, Ukmergė
38 (610,0) Klaipėda, Telšiai
43 (650,0) Vilnius
45 (666,0) Ignalina, Utena
24 (498,0) Šiauliai, Raseiniai
28 (530,0) Kaunas, Kėdainiai, Marijampolė

Koduotos programos  (retransliuotojas – Telia Lietuva, AB):  Eurosport, National Geographic,  Pervyj Baltijskij, Balticum Auksinis,  TNT, TVCI,  KidZone TV, SPORT1,  Discovery Channel,  FOX, Viasat Nature  Travel channel (7:00-23:00) /          Playboy TV (23:00-7:00)

Televizijos kanalas (dažnis, MHz) Siuntimo Stotis – TELIA2
37 (602,0) Biržai, Panevėžys
38 (610,0) Vilnius
45 (666,0) Kaunas
53 (730,0) Klaipėda
55 (746,0) Šiauliai

Nekoduota programa: TV Polonia  Koduotos programos  (retransliuotojas – Telia Lietuva, AB):  Setanta, Nickelodeon,EuroNews,  MTV Hits, Sony Channel, Dozhd,  BBC World News, Sony Turbo,  FOXlife, Cartoon Network, Vh1 Europe

Šiuo metu veikiančios vietinės ir regioninės skaitmeninės antžeminės televizijos stotys:

Televizijos kanalas (dažnis, MHz) Vietinė stotis Transliuojama programa
55 (746,0) Alytus Dzūkijos televizija
40 (626,0) Jonava TV medica
54 (738,0) Kaunas Pūkas-TV
41 (634,0) Marijampolė Marijampolės televizija
58 (770,0) Mažeikiai Roventos TV
40 (626,0) Plungė LN televizija
30 (546,0) Šiauliai Šiaulių televizija, Šiaulių regiono televizija “S plius”
24 (498,0) Trakai Trakų TV Aidas
37 (602,0) Venta Ventos regioninė televizija
45 (666,0) Klaipėda Koduotos programos (retransliuotojas UAB „Balticum TV”): Balticum Auksinis, Balticum Platinum, Balticum Televizija, Discovery channel, Eurosport 1, Nat Geo Wild, Cartoon Network, PBK Lietuva, NTV Mir Lithuania, FOX (tik Klaipėdoje)
40 (626,0) Plungė

 

Televizijos kanalas (dažnis, MHz) Vietinė stotis Transliuojama programa
31 (554,0) Vilnius TVP Info, TVP Historia, TVP Polonia, Nuta.TV, Power TV
31 (554,0) Šalčininkai
33 (570,0) Švenčionys
DVB-T Stočių skaičiaus augimas Lietuvoje 2006-2011 metais

Kaip žiūrėti nemokamą skaitmeninę televiziją DVB-T?

Nemokamus kanalus “su paprasta antena” bei įsigijus televizorių su įmontuotu DVB-T MPEG-4 imtuvu arba TV priedėlį, tinkantį priimti DVB-T MPEG-4 signalą, galima matyti beveik visoje Lietuvoje.

Terminų žodynas:

DVB-T – skaitmeninės antžeminės TV standartas;
MPEG-4 AVC arba h.264 – vaizdo glaudinimo metodas, kuriuo spaudžiamas vaizdas Lietuvoje;
MPEG-2 – vaizdo glaudinimo metodas, LIETUVOJE NENAUDOJAMAS skaitmeninės antžeminės TV signalui spausti.
SD TV – standartinės raiškos TV.
HD TV – raiškioji televizija.
TV priedėlis (angl. set-top box) – nedidelė dėžutė, jungiama prie televizoriaus, kurios pagalba skaitmeniniai signalai iškoduojami ir paverčiami suprantamais senesniems televizoriams.

Norint žiūrėti nemokamas (nekoduotas) TV programas, jums bet kuriuo atveju reikės:

Kambarinės arba lauko antenos

(paveikslėlyje – pavyzdys)

Skaitmeninis televizorius

Televizoriaus

(paveikslėlyje – pavyzdys)

Kabelio perduoti TV signalui iš antenos į televizorių ar TV priedėlį

(paveikslėlyje – pavyzdys)

DVB-T Imtuvo

Reikalingas tik tuo atveju, jei televizorius neturi integruoto DVB-T palaikymo

Nemokama antžeminė skaitmeninė televizija Jūsų namuose

Tipiškai naudojami du pagrindiniai nemokamos antžeminės skaitmeninės televizijos įrengimo metodai.

Prie senesnio modelio (analoginei tv skirto) televizoriaus jungiant DVB-T antžeminės skaitmeninės televizijos priedėlį kuris geba pagauti, atkoduoti ir konvertuoti skaitmeninės TV signalą į analoginį kurį supranta net ir senas televizorius.

Prie naujesnio modelio televizoriaus su integruotu DVB-T imtuvu (Palaikančio MPEG-4 standartą) jungiant skaitmeninei antžeminei televizijai tinkamą kambarinę arba lauko anteną.

Skaitmeninės televizijos žiūrėjimas be televizoriaus

Kalbėdami apie televiziją mes tipiškai galvojame apie televizorių namuose ir statiškai sumontuotą, gana griozdišką įrangą. Anteną ant namo stogo pajungtą ilgu laidu ar palydovinės TV lėktšę ant namo sienos prie kurios žinoma neatsijama dalimi tampa video grotuvo dydžio dekoderis.

Tačiau DVB-T televizija yra kur kas portabilesnė, taip yra dėl to, kad pažangios technologijos leido sukurti į delną telpančius imtuvus. Todėl be jau minėtų dėžučių statomų prie televizoriaus yra gaminama visa eilė įvairių TV imtuvų. Nuo planšetę primenančių nešiojamų bei vidines baterijas turinčių TV imtuvų iki automobiliuose montuojamų TV ekranų bei USB atmintinės dydžio DVB-T adapterių kompiuteriams.

Skaitmeninės televizijos atsiradimas Lietuvoje

Pasaulyje skaitmeninės televizijos projektas (Ang. The Digital Video Broadcasting Project) apima ne tik antžeminę skaitmeninę televiziją ir yra vystomas nuo 1993 metų, kuomet įvairių sričių specialistai, programinės įrangos kūrėjai bei daugiau nei 300 televizijos transliuotojų sutarė dėl šio atviro standarto kūrimo.

DVB-T atsiradimas Lietuvoje

Nors DVB-T standartas pradėtas kurti gerokai anksčiau, realaus pritaikymo stadiją pasiekė tik 1998 metais kuomet pirmą kartą buvo pradėtas taikyti Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje praėjo dar nemažai laiko, kol buvo imta kalbėti apie analoginės televizijos pakeitimą skaitmenine. Ir tai tikrai nieko nestębina juk ši jauna laisva šalis turėjo daug rimtesnių rūpesčių, ir kai didžioji dalis pasaulio televizorių jau 1960-1970 tapo spalvotais, pas mus naudojama sovietinio paveldo technika leido kurti maždaug tokias TV laidas 1994 metais:

Lietuvos televizija 1994 metais

Analoginė televizija 1994 metais

O komercinės televizijos dar tik pradėjo kurtis, ir žinoma turėjo taikytis ne tik prie kuklių biudžetų, bet ir prie žiurovo kurio televizijos imtuvai, antenos ir kita įranga dažnai buvo labai kukli.

Lietuvos televizija 1998 metais

Analoginė televizija 1998 metais

Tačiau metams bėgant televizijos įsitvirtino, o vartotojai užsidirbo pinigų, susipirko didesnius ir geresnius televizorius. Turtingesni pasistatė palydovinės televizijos imtuvus ir pradėjo žiūrėti skaitmeninę palydovinę televiziją (DVB-C). Tiesa, ši televizija apsiribojo užsienio kanalais – Anglų, Vokiečių, Lenkų, Rusų, Prancūzų kalbomis.

Pamažu lietuviai išmoko naudotis kompiuteriu, prisijungė internetą, pradėjo žiūrėti skaitmeninį užsienio turinį parsisiųsta iš interneto, o televizoriaus rodoma vaizdo kokybė tapo santykinai prastesnė. Kitaip sakant, atsirado poreikis televizijos modernizacijai.

Tiesa, patys vartotojai nebuvo labai nusiteikę modernizuotis, pagrinde dėl šių priežasčių:

  1. Analoginės televizijos keitimas į skaitmeninę beveik visiems vartotojams reiškė naujos papildomos įrangos pirkimą arba senų televizorių keitimą naujais.
  2. Piratinės* antenos nustojo veikti su analoginės TV išjungimu. Tai buvo didelė problema ir apimė nemažai vartotojų.
  3. Pagal seną modelį prie vienos antenos galima jungti “neribotą” skaičių televizorių kai nauja schema leidžia turėti tik vieną.
  4. Žmonės iš esmės yra linkę priešintis pokyčiams.

Tačiau analoginės televizijos išjungimas buvo numatytas visoje europoje kur tobulėjančios technologijos vertė rinktis šiuolaikiškesnius sprendimus nepaisant kai kurių trūkumų ir laikinų nepatogumų. Dar 2006 metais Lietuva dalyvavo ženevos susitarime, o 2011 m. Buvo priimtas, ir ryšių reguliavimo tarnybos išplatintas šis nutarimas:

 

Todėl norint išpildyti 2006 metų susitarimo sąlygas, pagal kurias Lietuva gavo galimybę naudoti 9 nacionalinius antžeminės skaitmeninės televizijos tinklus ir keleta atskirų TV stočių buvo pradėti kurti ir nuo 2006 metų vidurio jau veikė 4 DVB-T televizijos tinklai.

DVB-T Tinklai lietuvoje (žemėlapis)

DVB-T Tinklai lietuvoje (žemėlapis)

Viena iš sąlygų analoginės televizijos išjungimui buvo pasiekti 90 procentų namų ūkių aprėpties. (Skaičiuojami namų ūkiai prieš tai turėję galimybę toje zonoje priimti analoginės TV translacijas). Realiai, su RRT pagalba buvo sudarytos sąlygos 98 proc. aprėpčiai. Šių sąlygų išpildymą prižiūrėjo, ir matavimus atliko ryšių reguliavimo tarnyba kuri ne tik rinko duomenis, bet ir atliko signalo matavimus įvairiose vietose lietuvos mastu, o vėliau pristatė surinktą medžiagą ir vertino surinktų duomenų atitikimą numatytam planui.

Laikui bėgant vis daugiau žmonių sužinojo apie šiuos naujus televizijos tinklus ir ėmė juos naudoti. Štai dar 2008 metais išmanūs studentai internetu prisipirkę USB DVB-T adapterių jungė juos prie savo kompiuterių ir džiaugėsi nauja vaizdo kokybe kurios negalėjai lyginti su analogine TV. Tiesa, prie šių kinietiškų adapterių komplektuojamos, vos sprindžio dydžio antenėles ne visada duodavo norimą rezultatą. O su skaitmenine televizija taip jau yra – jei signalas silpnas, tuomet vaizdo iš vis nėra. Todėl ne retai gamyklines antenėles buvo keičiamos štai tokiomis logoperiodinėmis UHF antenomis:

UHF kryptinė logoperiodinė TV antena

UHF kryptinė logoperiodinė TV antena

 

Na, o artėjant 2012 metams prasidėjo bauginantys clickbaitiniai straipsniai apie televizoriaus konvertavimo kainas, nepatogumus, negarantuojamą kokybę ir kitus siaubus siejamus su šiuo pasikeitimu. Tačiau nepatogumai buvo iš ties minimalūs, o net ir aršiausiai besiprešinantys pasikeitimams ir nenorintys mokytis privalėjo vienaip ar kitaip prisitaikyti.

TV pultelis močiutei

Greitai neliko jokių abejonių, kad naujos kartos televizija nepalyginamai pranašesnė, vaizdas raiškesnis, spalvos geresnės ir nepriklausomai nuo antenos atstumo ar kokybės, ekrane nėra sniego. Tiesa, dar kuris laikas transliuojamas vaizdas buvo pastebimai ištemptas horizontaliai, taip buvo dėl plačiaekraniam HDTV televizoriui netinkamo transliuojamo vaizdo kraštinių santykio kuris vėliau buvo pakeistas iš senam standartui taikyto 4:3 į naująjį 16:9 kurį matome ir dabar.

Techninė DVB-T televizjos dalis

DVB-T standartas leidžia perduoti signalą kuris yra glaudinamas H.264/MPEG-4 AVC (arba moksliškai sakant H.264 arba MPEG-4 Part10 arba AVC), būdamas giminingu MPEG grupės ir kitiems panašiems standartams, turi savyje daug naudingų dalykų. Vienas pagrindinių pasiekimų – AVC (angl. Advanced Video Codec – pažangus video suspaudimas), kurio pagalba į 8 MHz ruožą galima sutalpinti iki 10 TV programų su stereo garsu.

Tai reiškia, kad pasirinktas labai šiuolaikiškas kodavimo metodas ir naudojamas naujausias iš prieinamų komerciniam naudojimui.

Skaitmeninės televizijos kodavimas

Lietuvoje naudojamas H.264 kodavimo standartas yra pirmasis, pripažintas ISO/IEC ir ITU-T (angl. International Organization for Standardization – Tarptautinė standartizacijos organizacija/ International Electrotechnical Commission – Tarptautinė elektrotechnikos komisija ir angl. International Telecommunication Union – Telecommunication Tarptautinė telekomunikacijų unija – Telekomunikacijos). Šis standartas vis plačiau naudojamas video kompresijai ir perdavimui.

Tobulėjantys kodavimo standartai leidžia ne tik suglaudinti didesnį duomenų kiekį ir padidinti kanalo pralaidumą, sutalpinti jame daugiau programų, bet ir padeda išsaugoti perduodamo vaizdo kokybę. Šiame paveikslėlyje pavyko užfiksuoti kaip kinta regimo vaizdo kokybė taikant skirtingus antžeminės skaitmeninės televizijos kodavimo standartus.

Lietuvoje naudojamo H.264 Standarto pranašumas prieš senesnės kartos standartus

 

Be to, naudojant pažangesnį glaudinimą galima pasiekti ir geresnių rezultatų perduodamų duomenų srauto atžvilgiu. Štai šiame grafike matote, kaip H.264 Standarto video medžiaga (testui naudota 90 trukmės DVD kokybės transliacija) sumažina perduodamų duomenų kiekį:

Skaitmeninės TV glaudinimo grafikas

Skaitmeninės TV glaudinimo standartų palyginimo grafikas. (Mažiau yra geriau)

 

 

 

 

Piratai piratėliai

Norite žiūrėti koduotus skaitmeninės TV kanalus nemokamai? O troleibusu irgi važiuojate nemokamai? Tai pabandykite ir lėktuvu nemokamai skristi.

Įdomu tai, kad dalis piratų nuoširdžiai nesuprato ar nesirūpino dėl to, kad jie tokie yra. Jie nesigilino kodėl turguje pirkta TV antena rodo 31 kanalą. Iš technologijų nesupratimo pas žmones atsiranda šiek tiek maginio mastymo kuris leidžia daryti prielaidas, jog egzistuoja sistemas laužantys įrenginiai kuriuos reikia tik surasti ir nusipirkti.

Toks maginis mastymas leidžia žmogui tikėti visokiais gandais ir pramanais ir jį būtų galima palyginti su tikėjimu, jog egzistuoja prie nieko neprijungta rozetė, iš kurios visada galima gauti elektros.

Net ir dabar nesiliauja begalės interneto paieškos užklausų norinčių sužinoti kaip žiūrėti koduotus kanalus nemokamai arba teo televizija nemokamai yra labai populiari paieška google sistemoje. Tiesa yra tokia, kad skaitmenizuojama televizija nepaliko vietos piratavimui ir leido išspręsti šią problemą.

 

Žemiau atsakome į dažniausiai mums užduodamus klausimus

Turiu įrangą, bet matau programas tik iš dviejų siųstuvų (iš 4 galimų). Ką daryti?

Visų prima, pažiūrėkite, ar tikrai jūsų vietovėje veikia 4 siųstuvai. Jeigu veikia, tai greičiausiai jūsų turima antena “neaprėpia” ruožo virš 58 kanalo – o skaitmeninės TV transliacijos kai kuriais atvejais vykdomos ir aukštesniu nei 60-tas kanalas.

Kaip matyti TV Polonia ir Balticum TV kanalus?

Šiek tiek sudėtingiau su TV Polonia ir Balticum TV programų žiūrėjimu. Primename, kad nekoduotas TV Polonia ir nemokamas Balticum TV bei 8 koduoti kanalai – VH1, BBC Prime, Nickelodeon, EuroNews, Fashion TV, 4 Multimania, Eurosport 2, Discovery Travel and Living matomi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio bei Biržų ir apylinkių (kai kuriais atvejais – iki 80 km spinduliu) gyventojams (II Teo LT tinklas)

Tai Deutsche Welle ir TV5 Monde Europe rodomi ar nerodomi?

Jau nerodomos dvi nekoduotos (nemokamos) TV programos – Deutsche Welle ir TV5 Monde Europe. Kai kuriuose informacijos šaltiniuose galima rasti tą pasenusią informaciją.

Girdžiu tik skaitmeninių kanalų garsą, tačiau nematau vaizdo. Kodėl?

Garsas tiek MPEG-2 tiek MPEG-4 metodu spaudžiamas vienodai, o vaizdas – skirtingai. Jūsų televizorius arba naudojamas TV priedėlis skirtas išskleisti MPEG-2 būdu glaudintą vaizdo medžiagą ir naudoti Lietuvoje netinkamas. Įsigykite TV priedėlį ar televizorių, palaikantį MPEG-4 vaizdo glaudinimo standartą.

Kas transliuoja 53-uoju kanalu Vilniuje?

Vilniaus ir apylinkių gyventojai gali žiūrėti 9 koduotas TV programas iš 5-ojo siųstuvo (53 kanalu). Tai: Balticum Auksinis, TV1000, Viasat Explorer, Viasat History, Fox Crime, National Geographic Wild, Discovery, Rosija RTR Baltija ir NTV Mir. Norintys matyti koduotus kanalus, turės sudaryti sutartį su UAB “Balticum TV”. Kaina – nuo 3 EUR/mėn.

Kada bus pradėtos raiškiosios TV transliacijos Vilniuje per 37-ą kanalą?

Nuo 2009 m. spalio 1 d. Teo LT, AB retransliuoja 3 raiškiosios TV programas – Eurosport HD, Discovery HD ir National Geographic HD. Planuojama artimiausiu metu pradėti rodyti ir Kaune, 25-uoju kanalu. Norint matyti šias TV programas, reikia kreiptis į artimiausią Teo LT, AB klientų aptarnavimo poskyrį ir tapti skaitmeninė Gala abonentu.

MOKAMŲ (KODUOTŲ) KANALŲ ŽIŪRĖJIMAS

Lietuvoje dvi įmonės teikia skaitmeninės antžeminės TV mokamas paslaugas. Tai paslaugos Skaitmeninė Gala teikėjas Teo LT, AB ir Balticum TV.

Ką reikia turėti, norint žiūrėti mokamas (koduotas) programas?

Norintys matyti koduotus kanalus iš 4 respublikinių tinklų (paslauga Skaitmeninė Gala), turi sudaryti sutartį su Teo LT, AB, t.y. bet kuriame Teo LT, AB klientų aptarnavimo padalinyje ar atstovybėje. Visą reikiamą įrangą (dekodavimo kortelę ir TV priedėlį) sutarties laikotarpiui suteiks Teo LT, AB. Žiūrovui reikės turėti televizorių ir anteną (lauko arba kambarinę, priklausomai nuo signalo stiprumo).

Norintys matyti TV programas iš 53-ojo TV kanalo Vilniuje, turi sudaryti sutartį su Balticum TV bet kuriame Balticum klientų aptarnavimo padalinyje. Visą reikiamą įrangą (dekodavimo kortelę ir TV priedėlį) sutarties laikotarpiui gali suteikti Balticum TV. Žiūrovui reikės turėti televizorių ir anteną (lauko arba kambarinę, priklausomai nuo signalo stiprumo).

Kiek kainuoja mokamų programų žiūrėjimas?

Skaitmeninė Gala įprastinis mokestis – 29 Lt/mėn., bei 50 Lt metinis kortelės mokestis. Taip pat reikės mokėti vienkartinį 50 Lt aktyvavimo mokestį. Antram televizoriui paslauga kainuoja 15 Lt/mėn. bei 50 Lt – metinis kortelės mokestis. Operatorius praktiškai nuolat siūlo geras sąlygas naujiems klientams (pirmi metai – pusė kainos ir panašiai). Norintys matyti koduotus kanalus, turi sudaryti sutartį su Teo LT, AB, t.y. visuose Teo LT, AB klientų aptarnavimo padaliniuose bei atstovybėse.

Norintys matyti TV programas iš 53-ojo TV kanalo Vilniuje, turi sudaryti sutartį su Balticum TV bet kuriame Balticum klientų aptarnavimo padalinyje. Paslaugos kaina – nuo 9 Lt/mėn.

Kokius kanalus matysiu, jeigu tapsiu Skaitmeninė Gala klientu?

Matysite iki 28 koduotų TV programų (Conax koduotė) ir iki 14 nekoduotų TV programų (FTA), jeigu, žinoma, jūsų gyvenamoje vietovėje veikia 4 tinklų siųstuvai, Vilniaus apylinkių (artimiausiu metu – ir Kauno) gyventojai dar papildomai mato 3 raiškiosios TV programas (Conax koduotė).

Keletą koduotų kanalų Vilniuje pagaunu 53-uoju kanalu. Kas ten yra?

Vilniaus ir apylinkių gyventojai gali žiūrėti 9 koduotas TV programas iš 5-ojo siųstuvo (53 kanalu). Tai: Balticum Auksinis, TV1000, Viasat Explorer, Viasat History, Fox Life, Fox Crime, National Geographic Wild, Zone Reality ir NTV Mir.

Norintys matyti koduotus kanalus, transliuojamus Vilniuje 53-uoju kanalu, turėtų sudaryti sutartį su UAB “Balticum TV”. Visą reikiamą įrangą (dekodavimo kortelę ir TV priedėlį) sutarties laikotarpiui suteiks UAB “Balticum TV”. Žiūrovui reikės turėti televizorių ir anteną (lauko arba kambarinę, priklausomai nuo signalo stiprumo).