DAB Radijas Lietuvoje

Lietuvos Respublikai yra paskirtas 13A kanalas 230 – 240 MHz dažnių ruože. Pirmoji DAB radijo stotis įrengta Vilniaus TV bokšte. Šiuo metu 230,784 MHz dažniu yra siunčiamos 6 stereo radijo programos, kurios girdimos Vilniuje bei jo apylinkėse. DAB radijo tinklai planuojami ir vystomi visame pasaulyje. Šiame procese aktyviai dalyvauja Anglija, Prancūzija, Italija, Ispanija bei Australija, Singapūras, Japonija, Kanada, JAV.

DAB tinklai yra kuriami monokanaliniu – sinchroniniu principu, t.y. visos stotys siunčia sinchronizuotą signalą tuo pačiu dažnių. Tai leidžia efektyviai išnaudoti ribotus dažnių resursus. DAB sistemoje panaudotos naujausios garso signalų kodavimo/suspaudimo standartas MPEG bei COFDM moduliacija. Europoje diegiama DAB sistema buvo išvystyta vykdant Eureka 147 projektą. Šio projekto rezultatas – standartas ETSI ETS 300 401, kuris aprašo DAB sistemos struktūrą, apibrėžia signalų kodavimo ir moduliacijos taikymo principus.

“World DAB Forum” duomenimis radijas DAB formatu veikia 35-iose pasaulio šalyse. Iki 2010 m. Kanadoje planuojama uždaryti visas AM ir FM radijo stotis ir galutinai pereiti prie skaitmeninio radijo programų siuntimo. Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Portugalijoje DAB formatu siunčiama daug visuomeninių ir komercinių radijo programų, kuriu gali klausytis apie 70-98 % gyventojų. Skaitmeninis radijas skinasi kelia i rinką įtvirtindamas savo pozicijas.

DAB Radijo priėmimas Lietuvoje

Skaitmeninių radijo programų priėmimui būtinas imtuvas su DAB funkcija ir standartine VHF III – diapazono antena.

DAB Radijo savybės ir privalumai

– aukštos (CD) kokybės stereo garsas (garso dažnių diapazonas 20 … 20000 Hz);
– sistema atspari triukšmams;
– ekonomiškas dažnių resursų naudojimas (1,5 MHz dažnių kanalu galima transliuoti 6 stereo radijo programas);
– papildomų duomenų priėmimo galimybė (tekstas, grafinė informacija, vaizdas);
– papildomos funkcijos (programų rūšiavimas pagal kategorijas, programų išsaugojimas atmintyje);

Skaitmeninio radijo stotys veikusios Lietuvoje

– Lietuvos radijo pirmoji programa
– Klasika
– Radiocentras
– RC2
– Russkoje Radio Baltija
– Europos hitų radijas

Ar Lietuvoje veikia skaitmeninis (DAB) radijas?

Ne. Skaitmeninis radijas lietuvoje neveikia nuo 2009 metų. Šio transliacijos metodo buvo atsisakyta argumentuojant tuo, kad palaikymo kaštai didėli, o klausytojų kiekis labai menkas lyginant su FM klausytojais.

Skaitmeninio radijo transliacijos vykdytos nuo 2001 metų ir, nors vėliau sustabdytos, leidimas joms tebegalioja. Taip sako Ryšių reguliavimo tarnybos radijo ryšio departamento direktorius Augutis Čėsna.

LRT Radijo klausytojas Tomas teiraujasi, kada Lietuvoje pradės veikti skaitmeninis radijas.

Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos teigimu, skaitmeninės transliacijos pradėtos dar 2001 m. birželio mėn. Tada skaitmeniniu būdu arba angliškai DAB (Digital Audio Broadcasting) buvo transliuojamos LRT radijo I ir II programos bei kelios komercinės radijo stotys. Tačiau šiuo metu šios transliacijos sustabdytos.

Ryšių reguliavimo tarnybos radijo ryšio departamento direktorius A. Čėsna sako, kad tokios transliacijos vykdytos tik iki 2009 m., nors pats leidimas tebegalioja. Tačiau, jeigu būtų norinčių, tokią veiklą būtų galima vykdyti.

„Galima sakyti, kad tam nėra poreikio. Iš vienos pusės, reklamos davėjai nesuinteresuoti reklamuotis skaitmeniniame radijuje, nes tokio radijo klausytojų ratas yra labai mažas“, – tikina A. Čėsna. Be to, pasak jo, mažai gyventojų turi aparatus, kuriais galėtų priimti skaitmeninį radiją.

LRT Technikos centro teigimu, transliuoti skaitmeniniu formatu buvo atsisakyta, nes radijo paklausa buvo maža, o sąnaudos – didelės. Be to, analoginis LRT Radijo transliavimas išplėtotas gerai, todėl, net jį ir pakeitus skaitmena, didžiulio kokybės pagėrėjimo klausytojai nepastebėtų.

Keista pozicija ir bandymas užglaistyti regresą, nes DAB radijo pranašumas yra ne mažiau akivaizdus nei skaitmeninės televizijos pranašumą prieš analogine. Apačioje pateikiame DAB/DAB+ paplitimo žemėlapį kuriame aiškiai matoma kaip Lietuva šiuo atžvilgiu atsilieka nuo kitų progresyvių šalių.