Galingos kambarinės TV antenos

Kam gali prireikti galingos kambarinės antenos?

Lietuvoje nacionalinės aprėpties skaitmeninės TV tinklai pasiekia didžiąją šalies teritorijos dalį – 2016 m. Telecentras pranešė, kad atnaujintas LRT tinklas dengia 97,3 % šalies teritorijos ir pasiekia 99,2 % gyventojų. Vis dėlto net tokios aprėptys nepašalina vadinamųjų „šešėlinių“ zonų – žemumų, kalvų, miškų ar aukštų miesto pastatų, kurie užstoja tiesioginę siuntimo stoties matomumą. Portalo TV naujienos ekspertai nurodo, kad aktyvios antenos su stiprintuvu pagerina signalą, bet didelis stiprinimas ne visada užtikrina geresnį vaizdą; stiprinimas turi būti parenkamas atsižvelgiant į atstumą ir vietą. Tipinės problemos: netinkama antenos orientacija, per didelis arba per mažas stiprinimas, senas kabelis ar netinkami jungikliai. Galinga kambarinė antena ypač naudinga šiose situacijose:

• Atokios vietovės: kaimo gyventojai, esantys toli nuo siuntimo bokšto, kuriems pasyvios antenos per silpnos. Tokiais atvejais tinka didelio stiprinimo pasyvios antenos.
• Žemumos ir kalvoti regionai: slėniuose ar tarp kalvų esantys namai patiria signalo atspindžius bei šešėlius. TV naujienos komentaruose aprašoma situacija Palangoje, kur 16 km atstumu nuo Girulių bokšto miesto statiniai dalinai užstoja signalą. Geresni rezultatai pasiekiami nukreipus anteną į kitą retransliatorių arba pakeitus stiprintuvą į simetrizatorių.
• Pirmo aukšto butai arba tankūs daugiabučių kvartalai: žemoje vietoje gyvenantys žiūrovai gauna atspindėtus signalus. Neretai reikia galingesnės antenos arba antenos su padidintu kabeliu.
• Sienos su storomis konstrukcijomis: storos sienos ir metalinės konstrukcijos labai slopina signalo stiprumą.
• Norima priimti daugiau nešifruotų kanalų: Lietuvos DVB‑T tinklu perduodama iki 12 lietuviškų ir kelios užsienio programos. Galingesnė antena gali padėti išvengti strigimų ir užtikrinti 4K UHD vaizdą.

Fiziniai veiksniai, dėl kurių signalas silpnas

Skaitmeninės TV priėmimas priklauso nuo kelių fizinių aplinkybių. Pirma, signalo slopinimą lemia atstumas ir aplinkos kliūtys. Mažo dydžio kambarinės antenos geriausiai veikia arti bokšto, tačiau didėjant atstumui reikalingos antenos su didesniu stiprinimo koeficientu. Kita vertus, labai galingi stiprintuvai gali sukelti triukšmą ir iškraipymus. Ne mažiau svarbi antenos orientacija: net ir esant tinkamui stiprinimui, blogai nutaikyta antena ar neteisingas aukštis gali lemti prastą vaizdą. Specialistai pabrėžia, kad tipinės problemos dažnai susijusios su kabliu ir jungtimis arba netinkamai parinktu antenos tipu. Svarbu paminėti ir skaitmeninių stočių dalinį dažnių sutapimą. Klaipėdoje (Giruliuose) ir Plungėje veikia tos pačios dažnių poros; todėl gyventojai kartais priima atspindėtus signalus. TV naujienos rekomenduoja tokiu atveju anteną nukreipti į artimesnį retransliatorių, o jeigu signalas iškraipytas – išimti stiprintuvą ir naudoti tik simetrizatorių.

Galingiausios kambarinės TV antenos, kurias galite rasti Lietuvoje

Šiame sąraše pateikiamos galingos kambarinės antenos, kurių galima įsigyti Lietuvos internetinėse ir fizinėse parduotuvėse (Pigu, Varle, 1A, Avitela, Senukai ir kt.). Į sąrašą įtraukti tik patikimų gamintojų modeliai su oficialiai pateiktomis specifikacijomis. Prie kiekvienos antenos nurodomas stiprinimo koeficientas (dB), palaikomi dažnių diapazonai ir išskirtiniai privalumai.

1. Maclean MCTV‑963 – 45 dB stiprinimas, reguliuojamas stiprintuvas Ši aukštos kokybės aktyvi antena skirta skaitmeninei ir analoginei antžeminei TV bei radijo signalams (DVB‑T/T2). Gamintojas nurodo, kad antenos dažnių diapazonas siekia 40–862 MHz, banga 75 Ω, o maksimalus stiprinimas – 45 dB. Ji turi reguliuojamą stiprintuvą, todėl galite priderinti signalo lygį prie konkrečios vietovės ir išvengti perkrovos. Antena maitinama 12 V DC adapteriu ir pasižymi stilingu juodu dizainu, todėl puikiai tinka kambaryje.
2. BLOW ATD17 – 36/48 dB stiprinimas, sukinėjamasis stovas ir LTE filtras Galinga antena su integruotu stiprintuvu. VHF (I–III) ruože stiprinimas siekia 36 dB, o UHF (IV–V) – net 48 dB; antena priima 45–890 MHz dažnius ir turi 75 Ω varžą. Įrenginys gali suktis 360° kampu, leidžiant rasti geriausią kryptį, o įmontuotas LTE filtras slopina mobiliojo ryšio trikdžius. Maksimalus išėjimo lygis siekia 95 dB, o energijos sąnaudos tik 3,5 W.
3. eSTAR T‑415A – iki 45 dB stiprinimas ir lankstus maitinimas Lietuviško prekės ženklo eSTAR antena tinka HDTV, UHF, VHF ir FM signalams. Gamintojo aprašyme pažymima, kad ji išlaiko aukštą signalo kokybę ir sustiprina signalą iki 36 dB VHF ruože ir iki 45 dB UHF ruože. Antena turi reguliuojamą statymą ir kintamos įtampos maitinimą, todėl patogu pritaikyti ją įvairiose vietose.
4. One For All SV 9495 – 4K UHD antena su automatinio stiprinimo valdymu Šis „plokščias“ modelis iš „One For All“ tinka pastatyti, pakabinti ant sienos ar padėti horizontaliai. Jis priima DVB‑T/T2 signalus iki 4K Ultra HD. Gamintojas rekomenduoja anteną naudoti zonose iki 25 km nuo siųstuvo; integruota automatinio stiprinimo valdymo (AGC) funkcija automatiškai pritaiko stiprinimą, kad signalas nebūtų per stiprus. Antenos signalų lygio indikatorius padeda rasti geriausią poziciją, o 3G/4G/5G filtrai apsaugo nuo mobiliųjų tinklų trukdžių.
5. Funke DSC550 – 33 dB ir 4G LTE INERT technologija Nedidelė, bet galinga olandiško gamintojo antena, pritaikyta DVB‑T/T2 standartui. Ji dirba 470–790 MHz ruože, turi 75 Ω varžą ir 3,5 m ilgio kabelį. Antenos maksimalus veikimo atstumas yra 40 km, o stiprinimas siekia 33 dB. Funke gamintojas naudoja INERT technologiją, kuri apsaugo nuo 4G LTE trukdžių ir užtikrina stabilų signalą.
6. Opticum Smart HD 550 – 30 dB, platus dažnių diapazonas ir stilingas dizainas „Opticum“ antena skirta tiek VHF (87,5–230 MHz), tiek UHF (470–862 MHz) ruožams. Gamintojas nurodo, kad stiprinimas siekia 30 dB, o išėjimo signalas – 100 dBmV. Tai modernios išvaizdos antena, sukurta HD televizijai, ir yra vienas populiariausių pasirinkimų tarp Lietuvos pirkėjų.
7. Philips SDV5231/12 – plona 48 dB antena UHF/HDTV signalams „Philips“ sukurta plona vidaus antena gali būti pritaikoma prie sienos arba slėpti už televizoriaus. Ji turi 48 dB stiprinimo galią, o tai leidžia priimti net silpnus signalus ir praplečia priėmimo diapazoną. Antena skirta UHF ir HDTV signalams, turi 75 Ω koaksialinį išėjimą, 180 cm kabelį bei galią su maitinimo adapteriu. Gamintojas pabrėžia, kad tokia amplifikacija padeda išplėsti aprėpties zoną ir pagerina vaizdą didesnėje teritorijoje.

Kaip pasirinkti ir kur statyti anteną?

Pirkdami anteną atsižvelkite ne tik į stiprinimo koeficientą, bet ir į savo gyvenamąją vietovę bei poreikius. Pasyvios mažo dydžio antenos tiks arčiau siuntimo stoties, o didelio stiprinimo aktyvios antenos – atokesnėse vietovėse. Tačiau labai galingi stiprintuvai gali sukelti triukšmą; todėl jei gyvenate netoli bokšto, rinkitės antenas su reguliuojamu stiprinimu arba net be stiprintuvo. Dažnai problemos sprendžiamos tiesiog pakeitus antenos kryptį ar aukštį – patikrinkite, ar jūsų antena nukreipta į artimiausią siųstuvą ir ar nėra fizinių kliūčių. Jei gyvenate daugiabutyje ir pirmame aukšte, verta išbandyti ilgesnį kabelį ir pastatyti anteną aukščiau ant spintelės. Svarbu pasirinkti ir kokybišką kabelį bei tinkamas jungtis – prastos jungtys ar seni kabeliai dažnai sukelia signalo praradimus. Jeigu nepadeda net galingiausia kambarinė antena, apsvarstykite galimybę įsirengti išorinę (lauko) anteną arba naudotis internetine TV. Tačiau daugeliui Lietuvos žiūrovų, ypač regionuose, galinga kambarinė antena padeda mėgautis nemokama televizija ir net 4K raiška be papildomų mokesčių.