Skaitmeninė kabelinė TV (DVB-C) Lietuvoje
Nors kabelinė televizija Lietuvoje veikia jau kelis dešimtmečius, šios srities skaitmenizacija vartotojus pasiekė ne vienodai. Nors kai kurie tiekėjai nieko nelaukdami diegė naujausias technologijas – kiti, mažesnių miestų tiekėjai ar kuklesnių biudžetų įmonės po DVB-T atėjimo į Lietuvą liko su gerokai prastesniu vaizdu ekrane. O be to, naujos kartos interaktyvios ir prie vieno adreso nepririštos televizijos sparčiai retina kabelinės TV klientų ratą.
Nepaisant senstančios technologijos, kabelinė TV išlieka vis dar patraukli ir turi savo privalumų. Žiūrovas gali pasirinkti kalbą, titrus, klausyti įrašą stereo arba erdviniu garsu, skaityti talpų ir greitą teletekstą, naudotis elektroniniu programų gidu. Taip pat TV žiūrovui siūlomas ženkliai didesnis TV programų skaičius. Dėl kanalų trūkumo analoginiame ruože kabelinės televizijos jau buvo priverstos riboti TV programų skaičių. Šios patrauklios naujovės pratina TV žiūrovą.
Priedėlius skaitmeninei televizijai žiūrėti teikia kabelinės televizijos operatoriai. Jau pasirinktas labai patogus ir santykinai pigus DVB-C standartas ir naudojamas MPEG-2 suglaudinimas (standartinės raiškos televizijai) ir MPEG-4 AVC vaizdo glaudinimo metodas (raiškiajai televizijai). Žiūrovui reikia turėti televizorių su skaitmeniniu imtuvu arba TV priedėlį (angl. set-top box).MPEG-2 TV priedėliai, skirti skaitmeninei kabelinei TV žiūrėti yra santykinai pigūs, MPEG-4 TV pridėliai – brangoki.
Be to, kitaip nei skaitmeninės antžeminės TV atveju, skaitmeniniai kabeliniai tinklai talpūs. Pasirinktas ne toks naujas suglaudinimo metodas MPEG-2 yra pakankamai efektyvus. MPEG-2 leidžia pateikti santykinai daug TV programų kabelinės TV žiūrovui. Tačiau raiškiąją televiziją kabeliniai operatoriai transliuoja naudodami MPEG-4 vaizdo glaudinimo metodą.
Skaitmeninės kabelinės TV žiūrovui reikia naudotis televizoriumi (su skaitmeniniu imtuvu) arba atitinkamu priedėliu (angl. set-top box), kuris jungiamas prie (dažniausiai) analoginio televizoriaus. Tai nedidelė „dėžutė“, jungiama prie televizoriaus. Šis specialus imtuvas (angl. set-top box) priima skaitmeninį signalą, jį „išpakuoja“ ir pritaiko televizoriui, t.y. signalą keičia į suprantamą vaizdo bei garso signalą senesniam televizoriui. Taip pat priedėlyje dažnai būna galimybė įstatyti dekodavimo kortelę (angl. smart card) ir matyti papildomus koduotus kanalus.
Skaitmeninę kabelinę televiziją Lietuvoje siūlo Klaipėdos “Balticum TV” (Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje, Gargžduose, Vilniuje), VDnet (Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Šilutėje), Vilniaus Rygveda, Kauno Mikrovisatos TV, Šiaulių Splius, Marijampolės Marsatas, Panevėžio Elekta, Remo TV, Klaipėdos Telelanas, Plungės Parabolė, Vilniaus Vinita, Vilniaus C-Gates, Mažeikių Roventa, Visagino Sugardas ir Kauno Init.
TV žiūrovams skaitmeninė televizija mokama. Galimi variantai, kad dalį skaitmeninių kanalų galima matyti ir nemokamai, tačiau vis tiek reikia tapti analoginės televizijos arba interneto paslaugų abonentu. Be to, teikia įsigyti televizorių (su skaitmeniniu imtuvu) arba specialius priedėlius (angl. set-top box), kuriuos kabelinės TV operatoriai parduoda už 50 – 100 EUR (standartinės raiškos TV žiūrėti) arba už 150 – 250 EUR (raiškiajai TV žiūrėti).
Didžioji dalis analoginių TV programų atkartojama ir skaitmeniniu formatu. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad siūloma vis daugiau TV programų “nišiniam žiūrovui”. Pvz. programos italų kalba arba specialios vien reklamą ir žaidimus transliuojančios TV programos nebuvo transliuojamos dėl dažnių trūkumo. Perėjimas prie skaitmeninio formato leidžia pasiūlyti daugiau ir įvairesnių TV programų.
Be to, kabelinių tinklų operatoriai pradėjo siūlyti ir HDTV paslaugą. Raiškioji televizija yra ženkliai kokybiškesnė.